Bulvės: ką mes be jų darytume?

Didžiųjų geografinių atradimų metu, 16 amžiuje ispanams Amerikoje atradus ir į Europą parvežus bulves, šios staiga tapo vienu iš pagrindinių maisto produktų, kuris, kaip tuometiniai rašytiniai šaltiniai teigia, net išgelbėjo Europą nuo bado. Šiandien šios daržovės populiarumas yra išaugęs net dar labiau. Šiuo metu bulvė visame pasaulyje yra ketvirta pagal populiarumą auginama maistinė kultūra po kukurūzų, kviečių ir ryžių. Daugiausiai bulvių pasaulyje užaugina Kinija ir Indija ir tik toliau seka tokios valstybės kaip Rusija, Ukraina ir JAV.

Trumpa istorija

Bulvė buvo sukultūrinta iš laukinės bulvių veislės „Solanum brevicaule“. Tai padarė Pietų Amerikos gyventojai dar prieš 7-10 tūkst. metų. Bulvės tėvyne yra laikomos dabartinės Čilės, Peru ir Bolivijos teritorijos. Po tūkstančius metų trukusio selektyvinio veisimo šiuo metu yra daugiau kaip 5000 skirtingų bulvių rūšių

Bulvių maistinė vertė

BulvėsŠimtame gramų bulvių didžiąją, net 80 proc., dalį sudaro vanduo. Kita dalis yra maistinės medžiagos. Bulvėse yra baltymų, angliavandenių, įvairių mineralinių medžiagų, A, B, C grupių vitaminų ir krakmolo.

Bulvių paruošimas valgymui

Bulvės yra ruošiamos įvairiais būdais: su odelėmis ar be jų, sveikos ar supjaustytos, su prieskoniais ar be jų. Vienintelis joms keliamas reikalavimas, kad jos būtų išvirtos arba iškeptos. Kai bulvės yra termiškai apdorojamos, bulvėse esančios krakmolo granulės išsipučia, tuomet bulvės suminkštėja, įgauna subtilų savitą skonį ir tampa valgomomis. Bulvių virimas iki kol jos tampa minkštos paprastai trunka nuo 10 iki 20 min, tai priklauso nuo bulvės dydžio ir jos rūšies. Dauguma bulvių patiekalų yra patiekiami karšti, tačiau kai kurie patiekiami šalti, pavyzdžiui, bulvių salotos arba bulvių traškučiai.

Skaityti straipsnį “Bulvės: ką mes be jų darytume?” »