Dažnai pažvelgus į būsto nuomos skelbimus galima vien iš jų turinio padaryti išvadą, kad pigiausias studentams išnuomojamas butas ir šiuolaikiniai energinio naudingumo sertifikatai būtų nesuderinamas dalykas. Toks būstas veikiausiai negautų jokių naudingumo sertifikatų, leidžiančių patalpas laikyti gyvenamuoju plotu.
Studentai gyvena visokiomis sąlygomis
Dažniausiai tokio namo pridavimas būna jau praėjęs prieš 50 metų, kai buvo pastatytas. Daugiausiai tokio būsto nuomojasi studentai. Piko metas – ruduo. Iš mažesnių miestelių atvykstantys studijuoti studentai yra priversti nuomotis būstą. Kai kam nusišypso laimė ir už panašias sąlygas jie moka kur kas mažiau, nes gyvena bendrabutyje. Tačiau bendrabučiai ne guminiai, todėl kitiems tenka apsigyventi ne bendrabutyje, o kur nors bute. Butai dažnai yra tikrai katastrofiškos situacijos. Pigiausias kambarys studentui trijų kambarių bute kur nors toli nuo centro, pvz., Pašilaičiuose, gali būti išnuomojamas už 100 eurų per mėnesį, o brangiausi butai centre kainuos tiek, kad net neverta sakyti, nes studentai už tiek nesinuomos. Studentams svarbu sutilpti į jų tėvų numatytą biudžetą, todėl jie ir gyvena net ir itin prastomis sąlygomis.
Žvėryne drebėdavo iš šalčio
Ramūnas prisimena, kad gyveno kažkada name Žvėryne, kur visas butas žiemą drebėdavo iš šalčio. Šio namo pridavimas, beje, neseniai buvo padarytas, kadangi dabar jau namas yra renovuojamas, o prieš renovavimą yra matuojamas sandarumas, atliekami kiti tyrimai, tuomet dar kartą viskas matuojama jau vėliau, tuomet kai viskas būna baigta ir daugiabutis renovuotas. „Atsimenu, kaip mes kiekvieną žiemą ten gyvendami bandydavome apšiltinti namą su popieriais, skudurais ir vata bei izoliacija, o galiausiai tai būdavo vis tiek menka investicija, nes šaltis eidavo ne tik per plyšius, bet turbūt ir per patį stiklą. Būdavo baisu, nes už šildymą šalčiausią mėnesį mokėjome net 700 litų, tai čia tais laikais, kai dar litas buvo. O gyvenome taip, kad su pirštinėmis po namus reikėjo vaikščioti“, – prisimena studijų laikus Ramūnas.
Gyveno sename daugiabutyje
Julija prisimena, kad gyveno labai sename daugiabutyje. „Jis tikrai buvo avarinės būklės – nuolat užpildavome kaimynus. O paskui jį pradėjo renovuoti ir mes, studentai, kažkodėl už tai mokėjome. Dar tik pirmame kurse buvome, nežinojome savo teisių pagal nuomos sutartį“, – prisimena Julija. Jos vaikinas atmena kitokią savo patirtį. Visą laiką tekdavo kūrenti nuomojantis šaltą butą mediniame kiaurame name.