Man visada būna įdomu, ką parodytų garso matavimai mūsų namuose. Ar būtų taip akivaizdu, kad mes girdime kone viską, ką veikia mūsų kaimynai? O gal šio dalyko net nesimatytų, ir gal aš jo net nepastebėčiau? Tikrai sunku pasakyti, kaip galėtų būti. Tačiau galiu pasakyti, kad nesvarbu, kokie būtų garso matavimai, aš galiu teigti – girdžiu kiekvieną kaimynų krustelėjimą. Ir jeigu būtų daromas normalus namo pridavimas su visais dokumentais, tai vargu ar namas gautų gerą balą dėl savo garso izoliacijos.
Kaimynai iš kairės
Labiausiai namo pridavimas nenusisekęs būtų dėl tų garsų, kuriuos visą laiką girdime per plonas ir nesandarias sienas iš kaimynų pusės kairėje. Tai labai keista, nes kai juos sutinkame ne per tas sienas, o tarkime laiptinėje arba lauke kažką veikiančius, tai visada matome juos vienaip besielgiančius. Jie tada išspaudžia tą savo dirbtinę šypsenėlę, jie tada būna neva labai mandagūs ir malonūs. Jie tada linkteli galva, pasižiūri į tave, tyliu balsu pasako „Laba diena“. Ir vos tik grįžta į namus, aš įsivaizduoju, jie pirmiausiai ne pasikabina savo paltus ir šalikus, o kaip Džimas Kerisnusiplešia nuo savęs kaukes ir jas pasikabina ant pakabos. Tai yra neįtikėtina, kokiais triukšmadariais jie pasidaro, vos parėję namo. Tarsi čia būtų vienintelis dalykas, kurį jie gali padaryti tikrai teisingai ir gerai. Tuojau pat ima kilti visokio plauko ir tipo peštynės, kautynės ir grumtynės. Žmonės vieni per kitą šaukia, rėkia vieni ant kitų ir varo į neviltį mane dėl to triukšmo. Nepadeda net ausų kištukų. Daugiausiai agresijos būna sekmadienio vakarais, kai vaikai verčiami eiti namų darbų. Tada dar įsikiša ir mažasis šunelis, kuris kiauksi aplink, kol šeimos nariai vieni ant kitų šaukia.
Kaimynų iš viršaus šuo
Kalbant apie šunis – dėl jų tikrai turėtų būti atliekami kokie nors garso tyrimai. Tarkime, kaimynai iš viršaus man iš pradžių sukėlė labai daug klausimų. Kai tik įsikraustėme, pradžioje tų kaimynų tiesiog net negirdėdavau. O paskui pradėjau girdėti – su siaubu. Tiesiog net nesupratau, kas ten su jais išvis vyksta. Atrodė, kad ten jie lyg spardo naktimis kažkokį kamuolį, lyg kėglius varto. Ir tik vieną dieną pagaliau pamačiau, kaip kaimynas vedasi lauk mažą, bet būsimą didelį šunį. Jaunuolį, kuris ten ir kelia tuos triukšmus naktimis virš galvos man.