Prisiminimai iš miško

Superka miškusKažkam miško supirkimas yra aiškiai apibrėžtas verslas, kitiems – daug sentimentų ir gražių prisiminimų sukeliantis dalykas. Jau kuris laikas mąstau apie tuos miškus, kuriuos superka netoliese manęs, ir galvoju, kas bus tada, kai to miško visai neliks viešo. Nors iš tiesų, taip juk nenutiks. Juk visada, kai vyksta miško supirkimas, tie plotai netampa tokie 100 procentų priklausantys kaip nuosavybė privačiam asmeniui. Net jeigu pamatome ženkliuką su užrašu „privati valda“, beveik visada ten pat galima sugrįžti ir pasirinkti grybų, uogų. Miškas, kaip ir upės krantas, iki galo nenuperkamas. Negalima statyti tvoros, negalima visiškai pasisavinti tos vietos, nes to įstatymas neleidžia. Aišku, kartais būna, kad atvažiuoji į kokią nepažįstamą Lietuvos kaimelį, nori ten pasistatyti prie ežero palapinę, išsimaudyti. Bet tada ateina vietiniai, sakantys, kad čia viskas jų. Ir tu turi rinktis – ar muštis su jais, ar sutikti, kad „viskas yra jų“ bei gražiuoju pasitraukti iš tokios vietos. Kad ir kaip viskas vyktų, tačiau miško supirkimas man prikelia daug prisiminimų iš praeities, kaip aš kažką veikdavau miške.

Rytinis žvėrių stebėjimas

Vienas nuostabus dalykas, kuris mane pažadindavo rytais tada, kai gyvenau ne mieste, o kaime prie miško, buvo paukščių giesmės. Paukščiai nuostabiai giedodavo ir aš prabusdavau su puikiausiais skambesiais ausyse, tai nutikdavo daug dažniau, negu galėjau įsivaizduoti. Prabusdavau, būdavo šviesu. Lauke negirdėdavau važiuojant mašinas, tad tai reikšdavo, kad dar ankstus rytas, o ne įsidienojęs laikas. Vadinasi, tokiu metu galima daug pamatyti, pajausti. Pavalgydavau pusryčius ir tik tada pasižiūrėdavau į laikrodį: paaiškėdavo, kad dar tik pusė penkių ryto ar panašus laikas. Bet vis tiek eidavau į lauką. Nusėlindavau į mišką ir ten už eglynėlio pasislėpęs laukdavau, kol pasirodys žvėris. Niekada nepavyko pamatyti vilko, bet daug kartų mačiau kiškius, voveres, stirnas, lapes. Galėjau ir dažniau ten eiti ir pamatyti žvėris, bet kadangi nei medžiotojo šautuvo, nei foto aparato neturėjau, tai tokie mano veiksmai būtų buvę per daug reikalaujantys, tiesiog neatrodė prasminga „be ginklų“ kasdien eiti į mišką.

Grybavimas

Dėl grybavimo irgi reikėdavo keltis anksti. Grybai nepasislepia po lapais saulei aukščiau pakilus. Tačiau jie pasidaro taikiniu ir kitiems grybautojams. Niekas nenori keltis labai anksti, todėl miega iki kol turi jėgų atsikelti. Kai atsikelia, eina grybauti. Tad reikia paskubėti ir pralenkti kitus.

Paskelbta kategorijoje Paslaugos.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Current ye@r *